Įsivaizduokite žmogaus organizmą kaip sudėtingą mikroschemą, kur milijardai išsidėsčiusių jungčių atsakingos už atskirus gyvybiškai svarbius procesus. Aprašytą mikroschemą ir galima prilyginti žmogaus endokanabinoidinei sistemai, kur kiekvienas kanabinoidas, sąveikaudamas per receptorius CB1 ir CB2 stimuliuoja nuotaikų pokyčius, nervų sistemą ir įvairius biologinius procesus. Mūsų organizme yra įvairių rūšių receptorių, kurie reaguoja į skirtingus signalus ir įtakoja įvairius procesus, tačiau būtent CB1 ir CB2 – endokanabinoidiniai receptoriai šiuo metu kelia daugiausiai diskusijų.
Endokanabinoidai, tai natūralūs organizmo cheminiai junginiai, kuriuos gamina pačios organizmo ląstelės.
Geriausiai žinomas endokanabinoidas – anandaminas ir išsiaiškinkime, kas atsitinka, kai šis funkcionuoja netinkamai.
Anandaminas – anksčiausiai atrastas ir bene geriausiai žinomas endokanabinoidas, dar kitaip vadinamas „laimės molekule“. Jo pavadinimas kilęs iš sanskrito kalbos žodžio „ananda”, reiškiančio „laimę” ar „džiaugsmą”. Tai yra vienas iš endogeninių kanabinoidų, kurie yra natūraliai pasitaikantys organizme. Jis yra neurotransmiterio, veikiančio endokannabinoidų sistemą, dalis. Suprantame, jog moksliniai terminai gali atrodyti per nelyg sudėtingi, tad paprastai tariant:
Kai šis kanabinoidas funkcionuoja netinkamai, žmogus gali jaustis nuolat pavargęs, prastos nuotaikos, jam gali būti sunku užmigti ir kokybiškai pailsėti. Kitaip tariant, anandaminas yra labiausiai susijęs su centrine nervų sistema.
Kai jis tinkamai atlieka savo darbą, žmogus jaučiasi laimingas ir mėgaujasi gyvenimu. Viskas būtų kaip ir puiku, bet bėda ta, kad mūsų organizmus nuolat veikia kenksmingi faktoriai, tokie kaip stresinės situacijos, žalingi įpročiai, užterštas oras. Tokiu būdu palaipsniui mūsų endokanabinoidinė sistema išsiderina, gali prasidėti įvairūs uždegiminiai procesai ląstelės viduje, kas neigiamai įtakoja ir pačią žmogaus savijautą.
Tai gi, ką daryti, kad taip vadinamų „laimės molekulių“ mūsų organizme būtų pakankamai?
Natūralūs būdai, kaip palaikyti arba didinti anandamino lygį organizme
Fizinis aktyvumas
Reguliarus fizinis aktyvumas, įskaitant treniruotes ir pratimus, gali padėti didinti anandamino lygį. Kai organizmas yra fiziškai aktyvus, gali padidėti endokanabinoidų gamyba, įskaitant anandaminą.
Meditacija
Kai kurie tyrimai rodo, kad meditacija ir kitos stresą mažinančios praktikos gali padėti didinti anandamino koncentraciją organizme.
Mityba
Kai kurie maisto produktai gali turėti įtakos endokanabinoidų sistemai. Pavyzdžiui, tam tikri maisto produktai, turintys omega-3 riebalų rūgščių, gali padėti reguliuoti endokanabinoidų veiklą. Yra atrasta, jog net ir toks skanėstas, kaip juodasis šokoladas – tikrų tikriausias anandamino šaltinis. Žinoma, tai kaloringas produktas, tad mėgautis juo reikia atsakingai.
Pluoštinės kanapės (Cannabis sativa)
Kanapės yra vienas iš pagrindinių šaltinių, iš kurių gaunamas kanabinoidas anandaminas. Nuostabu tai, jog pluoštinėse kanapėse esantys fitokanabinoidai geba kuo puikiausiai sąveikauti su mūsų endokanabinoidais ir tokiu būdu sureguliuoti visą endokanabinoidinę sistemą.
Būtent kanapių produktai, ypatingai CBD aliejus yra tikras pagalbininkas mūsų organizmo endokanabinoidinės sistemos reguliavimui. CBD, arba kitaip – kanabidiolis, tai vienas iš daugybės (šiuo metu jų yra atrasta virš 120) fitokanabinoidų, esančių pluoštinės kanapės augale. Priešingai nei THC (tetrahydrokanabinolis), CBD nėra psichoaktyvus ir nesukelia jokios priklausomybės. Tad šis kanabinoidas buvo tikras mokslininkų atradimas, kuomet buvo nustatya, jog jis gali sąveikauti su žmogaus organizme esančiais kanabinoidais, tokiu būdu suaktyvindamas reikiamus receptorius.
Ir nors visi šie moksliniai terminai, bei apibrėžimai, gali atrodyti iš ties painūs, svarbu suprasti, jog gera žmogaus savijauta priklauso nuo tinkamo endokanabinoidinės sistemos funkcionavimo. O tam, kad pastaroji savo darbą atliktų tinkamai – labai gali pasitarnauti kokybiškas CBD aliejus.